- kiltumas
- kiltùmas sm. (2) 1. KI293, CI812 → 3 kiltas; stambumas, storumas. 2. NdŽ kilmingumas: Po jo artinosi prie aukuro pagal kiltumą ir laiptą kunigaikštystės urėdninkai srš. 3. kilnumas: Širdies kiltumas LL277.
Dictionary of the Lithuanian Language.